- kevalėlis
- kevalė̃lis dkt. Ríešuto kevalė̃lis.
.
.
išnokti — 1 išnokti intr. 1. R, K subręsti, prieiti: Obuoliai kaip reikia da neišnokę Ėr. Varpos išnokusios, ir grūdai varpose išbrendę J. Jau išnokę kviečiai Pc. Ir išnoko žalias linas KrvD153. Slyvos jau išnokę Klvr. Figa neižnokusi SD53. Aguona žydėdama … Dictionary of the Lithuanian Language